Gilus miškas

Raguoti, lapuoti, uokse akį merkiantys, samanom kvepiantys… Giliausio miško vidury kerai skleidžiasi gėlių žiedais, varva rasos lašais. O virš šito miško Saulė dangum aukso ratuose rieda, Aušrinė kasas šukuoja, o jaunas Mėnuo svajones augina. Viskas gyva ir iš tikrųjų – kaip pasakoj.