Žalvarinis mėnulis

Antras mano bandymas su žalvario skarda. Šįkart idėją pasigrobiau iš brolių latvių paveldo. Tiksliau pakabutį mėnuliuką atradau Valdžio Celmo knygoj Baltų raštai ir ženklai, o vytos vielos karoliukus iš kraštų pridėjau nuo savęs.

Pakabukas nėra tiksli kopija, veikiau interpretacija. Štai taip atrodė autentiškas papuošalas:

Pakabutis - lunula, Salaspilis, X - XII a.

Pacituosiu kaip V. Celms aiškina jo formą:

"Pjautuvas su dviem ragais vaizduoja patį Mėnulį. Tuo tarpu pjautuvas su trimis ragais arba šakėmis simbolizuoja laiko padalijimą viename Mėnulio cikle, kuris trunka apie 30 dienų arba šešias penkių dienų savaites - Mėnulis išauga nuo tamsaus iki pilnojo. Trys savaitės - trys Mėnulio ženklo šakos <...>. Antrojoje ciklo pusėje Mėnulis keičiasi nuo pilno iki tamsaus - vėl trys savaitės arba trys mėnulio ženklo šakos<...>."

Nežinau kiek tiesos šiame aiškinime, bet forma man labai graži. Galima paganyt akis į mėnulio ragus, kai dangus apsiniaukęs.

Go to top